Retas lietuvis susimąsto, kad iš malkų galima ne tik išgauti energiją, bet ir pasistatyti šiltą gryčią. Tokių namų „iš malkų“ statybai naudojami trumpi, apvalios medienos gabalai, panašūs į tai, ką paprastai vadiname „malkomis.“ Šis statybos būdas sukuria gražų namą, įkvėptą kaimo motyvu.
Nors nesusipažinusiems tai gali pasirodyti kaip rimtas iššūkis, šis unikalus metodas, palyginus, tikrai nėra sudėtingas. Čia jums pateikiame truputį informacijos apie statybos ypatumus, įvairias fasado koncepcijas, bei interjero idėjas.
Protingai užauginta ir kertama mediena yra atsinaujinanti, vietinė žaliava, todėl tokį statybos metodą tikrai galima vadinti darniu. Juk lengva pripažinti – kai visos statybinės medžiagos brangsta tiesiog valandomis, malkos išlieka, palyginus, pigios (apie 100Lt/1 kubinį metrą), nes tai neapdirbta mediena, skirta tik kurui. Na, o didžiausias privalumas, kad, ko jau ko, bet malkų mums netrūksta Lietuvoje.
Apie Statybų Metodą
Statybos procesas yra panašus i tą, kurį naudojo mūsų protėviai, klodami tvartus ir pilis iš akmens ir skiedinio, tik kad čia yra naudojamos malkos arba rąstai, kurių galai kyšo statinio sienos paviršiuje. Tiesa, kaip įrodė Alan’as praeitame straipsnyje apie “Namą-Pilaitę”, galima į statinį inkorporuoti ir akmenis, kaip pavyzdžiui pamatuose.
Malkų namų sienos turi geras izoliacines ir terminės (šiluminės) masės savybes. Tai masė, susidedanti iš mūro skiedinio, kuris yra naudojamas sutvirtinti malkas, o šilumos izoliacinės savybės atsiranda iš pačių malkų ir centrinės ertmės tarp išorinių ir vidinių sienų.
Panašiai kaip šiaudų ir molio namų statyboje, pats pastatas privalo turėti statramsčius ir sijas ar panašią atraminę konstrukciją, tik čia malkos naudojamos kaip užpildas. Tiesa, malkų namų entuziastai teigia, kad malkų-skiedinio konstrukcija yra labai tvirta ir ypatingai stipri siena, kuri gali remti dideles apkrovas.
Naujausi eksperimentai parodė, kad vietoje cemento skiedinio (jungianti rąstus ar malkas) galima naudoti plaušamolį (molį su kapotais šiaudais). Šis metodas dar ekologiškesnis. Tačiau metodologijoje yra pabrėžiama, kad naudojant plaušamolį labai svarbu gerai apskaičiuoti atbrailą (žemesnis šlaitinio ar plokščiojo stogo kraštas), kad išvengti sienų drėkimo nuo lietaus.
Kaip ir su visa statyba – planavimas būtinas. Pirmiausiai rastai turi būti tinkamai išdžiovinti, kad išvengti medienos plėtimosi, traukimosi ir skilinėjimo. Medžiai turėtų būti nukirsti, nužievinti, džiovinami 1-2 metus ir tik tada pjaustomi i reikalingus ilgius. Jei norisi greitesnio rezultato, galima ja perskelti – taip ji mažiau skilinės sienoje. Prieš dedant malkas į sieną profesionalai pataria malkas purkšti arba mirkyti Borax (arba panašiame) tepale – jis veikia kaip medienos konservantas, insekticidas ir fungicidas (1 litras Borax‘o maišomas su 4 litrais karšto vandens).
Skiedinį reiktų paruošti „minkštą“ arba šiek tiek lankstų, ne betono ar akmens kietumo mūrą. Nes malkos ar rastai pastoviai traukiasi ir brinksta (kaip sakome – mediena juda). Paprastai rąstams turi būti leidžiama kvėpuoti natūraliai.
U-vertė (šilumos laidumo koeficientas) priklauso nuo medienos tipo, tankio ir izoliacijos, kurią pasirinksite. Kanadiečiai (tokie kaip Cliff Stockey), kurių krašto klimatas prilygsta Lietuvai, tokius namus stato su dvigubom sienom – dvi sienos iš malkų ir mūro, o tarp jų oro terpė su izoliacija. Cliff‘as teigia, jog tokių sienų U-vertė gali siekti 6,0.
Kokios Malkos Tinka Geriausiai
Kas liečia medžio rūšis, geriausiai tinka minkšta mediena. Kanadoje naudojamas kedras, o Lietuvoje puikiai tinkama eglė ir pušis – jos turi gerą U-vertę. Tai minkšta, lengva, sakinga, džiūdama mažai traukiasi, lengvai apdorojama, lanksti ir ypač drėgmei atspari mediena. Taip pat pagal savo savybes tiktų ir maumedis, alksnis, tuopa – minkšti, lengvi, tvirti, elastingi, lengvai apdorojami medžiai.
Visi kietmedžiai, tokie kaip ąžuolas, uosis, vaismedžiai ir t.t. turi tendenciją skilinėti ir plėstis, kas gali skaldyti mūrą. Tačiau, jei visgi renkatės kietmedį, tuomet jį reiktų skaldyti ir džiovinti tik kelis mėnesius, o ne metus, tam kad jis vėliau nesiplėstų sienoje.
Kaip matysite iš nuotraukų, galima sukurti įvarių ir įdomių dizaino elementų. Sienoje galima komponuoti ir kitas medžiaga – pavyzdžiui, butelių galus, kurie tarnautų kaip dienos šviesios šaltiniai sienose. Meniškas sprendimas.
Gerai pastudijavus įvairius pastatus iš natūralių medžiagų, galima drąsiai teigti, kad statinys iš malkų yra vienas iš darniausių statybos metodų: naudojamos medienos atliekos sukuria gerai izoliuotą sieną, kuriai vėliau nereikia papildomos apdailos ar priežiūros ir gali būti taikomas net ir nežymiai patyrusių statybos asų … ko daugiau galima norėti?
ką reiškia jūsų minėtas minkštas skiedinys:
“Skiedinį reiktų paruošti „minkštą“ arba šiek tiek lankstų, ne betono ar akmens kietumo mūrą. Nes malkos ar rastai pastoviai traukiasi ir brinksta (kaip sakome – mediena juda). Paprastai rąstams turi būti leidžiama kvėpuoti natūraliai.”